Verslo aplinka Danijoje

Nepaisant gana liberalių įdarbinimo ir atleidimo iš darbo taisyklių, nenustatyto oficialaus minimalaus valandinio užmokesčio, samdomi darbuotojai dažniausiai turi dideles socialines garantijas ir yra ginami institucijų (tame tarpe profsąjungų).

Didelės socialinės garantijos apibrėžiamos kolektyvinėse sutartyse ir socialinę sritį reguliuojančiuose įstatymuose.

Įstatymu garantuojamos socialinės garantijos:

  • ligos pinigai (biuletenis) susirgus arba dekretinės išmokos, jei Danijoje iki ligos (arba išėjimo į  dekretines) išdirbta bent 3 mėn, ir per tuos 3 mėnesius bent 120 val.
  • netekus darbo skiriama pašalpa (kontanthjaelp) netrintiems savo vardu turto, arba a-kasos išmokos (dagpenge), atitinkančios Sodros išmokas netekus darbo Lietuvoje
  • vienkartinės išmokos tam tikrais atvejais, jei pragyventi neįmanoma
  • valstybinė pensija, gaunama išdirbus 25 metus Danijoje (arba dalinė pensija, išdirbus bent 5 metus)
  • 5 savaitės apmokamų atostogų per metus, jei pagal valandinį atlyginimą dirbančiam žmogui darbdavys dar nuo savęs atideda 12,5% nuo algos atostogoms
  • garantinis fondas, kur valstybė laiku kreipusis išmoka darbuotojui bankrutavusio (užsidariusio) darbdavio neišmokėtą algą, atostoginius ir kt.

Kolektyvinėmis sutartimis dažnai parūpinamos socialinės garantijos:

  • viršvalandžių, vakarinio ir naktinio darbo papildomas apmokėjimas
  • papildomos įmokos į pensijinius fondus (dažnai pagal schemą 4% darbuotojas ir 8% darbdavys)
  • darbdavio apmokami kvalifikacijos kėlimo kursai
  • tam tikras dienų skaičius per metus kai galima likti namie (apmokamos atostogos)
  • ir dar daug kitų.

Ne paslaptis, kad nesąžiningų darbdavių pasitaiko visur – netgi Danijoje – kurie neišmoka darbuotojams pagal įstatymą priklausančių pinigų. Tada lieka informuoti atitinkamas įstaigas, eiti teisminiu keliu, su profsąjungų, privačių advokatų pagalba arba asmeniškai traukiant darbdavį teisman. Policija taip pat su didesniu malonumu renka baudas už viršytą greitį nei imasi tirti sukčiavimo atvejų kur užsieniečiams darbuotojams neišmokėtos sumos siekia šimtus tūkstančių kronų.

Profsąjungos, kad ir kaip smarkiai besireklamuotų ginančios darbuotojus, taip pat nėra suinteresuotos skriausti darbdavių, kurie neretai būna asmeniškai pažįstami. Kaip taisyklė, ginčai sprendžiami su profsąjungos pagalba, dažnai baigiasi abipusiu susitarimu kur darbuotojas atgauna kažkurią dalį pagal įstatymus ar kolektyvines sutartis priklausančių pinigų. Profsąjungos nelinkę pagelbėti darbuotojams, kurie mokėję nario mokestį mažiau nei 3 mėnesius. Pasitaiko ir nekompetetingų, šališkų arba tiesiog tinginčių darbuotojų, kurie pradelsia pretenzijų, apskundimo terminus, arba numarina prieš darbdavį patiektas pretenzijas.

Kaip danguje taip ir žemėje – konfliktuojant su darbdaviu verta išsiaiškinti įstaigas kurios turėtų pagelbėti konkrečioje situacijoje, susijusias interesų grupes ir jų tarpusavio ryšius, bei kruopščiai rinkti liudininkus ir medžiagą kuri anksčiau ar vėliau gali pasitarnauti kaip raštiški įrodymai. 

Nenorintiems arba negalintiems susirasti mėgstamo darbo (buvimo darbuotojais) taip pat tiems kurių netenkina samdomo darbuotojo dalia ar sąlygos, yra labai sveika ir konkurenciją skatinanti galimybė – savos įmonės įsteigimas.

Nors skamba grėsmingai, taisyklės verslui Danijoje labai paprastos ir kontrolę didžiąja dalimi yra pakeitęs tarpusavio pasitikėjimas. Iš dalies kontrolės mažai ir todėl, kad tikrintojų, kad ir valstybinių, atlyginimai, siekia šimtus kronų per valandą. Laikantis PVM, darbuotojų atlyginimų ir metinės deklaracijos deklaravimo terminų bei tvarkingai vedant buhalteriją, išlaidas biurokratiniams
tikslams galima sumažinti iki nulio, ir be baimės gyventi laisvo žmogaus gyvenimą.

Dažniausi įmonių tipai:

  • individuali įmonė (enkeltmandsvirksomhed) (įstatinio kapitalo nereikia)
  • uždaroji akcinė bendrovė ApS (įstatinis kapitalas nuo 50.000 kr)
  • akcinė bendrovė A/S (įstatinis kapitalas nuo 500.000 kr)
  • startuolis IvS (įstatinis kapitalas nuo 1 kronos)

Ind. įmonės savininkas rizikuoja visu savo užgyventu turtu, todėl nors steigimas/registravimas yra lengviausias iš minėtų tipų, dideliais įsipareigojimais ar klientų sveikata rizikuoti nederėtų.

Kitos minėtos įmonės rizikuoja tik savo įstatiniu kapitalu.

Išlaidos

Galioja daug patrauklių taisyklių, leidžiančių įtraukti į sąnaudas važinėjimą savo privačia mašina firmos reikalais (3,7 kr už km), aktyvų virš 12.000 kr be PVM kasmetinį nurašymą (po 25% nuo likusios vertės), komandiruotpinigių (663 kr/d.) įtraukimą į sąnaudas ind. Įmonės savininkui arba neapmokestinamų išmokėjimą savo darbuotojams.

Apmokestinimas

Ind. Įmonės savininkas moka pajamų mokestį nuo įmonės pelno – apie 33%, tiek pat kiek mokėtų ir nuo uždirbamų samdomu darbu pajamų.

Kitų tipų įmonėse pelną galima palikti įmonėje taip padidinant kapitalą (po apmokestinimo 25%), išmokėti akcininkams ar pervesti į motininę įmonę.

PVM

PVM galima deklaruoti ir mokėti intervalais nuo 1 mėnesio iki 6 mėnesio – priklausomai nuo įmonės valdytojo norų ir įmonės apyvartos.

Darbuotojai

Turint darbuotojų, paprastai reikia kas mėnesį deklaruoti algas arba pateikti nulinę deklaraciją (kad algų išmokėta nebuvo).

Darbuotojui susirgus (išėjus į dekretines), dažniausiai išlaidas apmoka/kompensuoja valstybė.

Metinė ataskaita

Ind. Įmonei metinė ataskaita pateikiama kaip savininko – privataus asmens – metinės ataskaitos dalis, užpildant kelis papildomus laukelius.

Kito tipo įmonėms metinės ataskaitos ir revizoriaus galima atsisakyti, jei veiklos apimtis neviršija t.t. parametrų (10 darbuotojų, 7 mln apyvartos, 5 mln pelno).

Prekyba tarp ES šalių įmonių

Prekėms ir paslaugoms tarp ES šalių, kai įmonė perka iš kitoj ES šaly esančios įmonės, galioja 0% PVM tarifas.

Banko sąskaita

Ind. Įmonės savininkas gali naudoti savo privačią banko sąskaitą savo firmos reikmėms. Kito tipo įmonėms reikia turėti specialiai tam skirtą sąskaitą. Ją galima atsidaryti banke dar prieš įregistravimą, su tikslu įnešti ten įstatinį kapitalą.